Š.m. balandžio 25d. 17val Kauno liberalus jaunimas planuoja surengti neeilinę sueigą,kurios metu bus atnaujinami organizacijos įstatai.
Sueiga vyks Kauno liberalaus jaunimo būstinėj – Ožeškienės g. 9 , Kaunas.
Maloniai kviečiame prisijungti !

  

Kodėl turėtumėte skirti 2% KLJ?

Kauno liberalus jaunimas – tai jokiai politinei partijai nepriklausanti, liberaliai mąstančius žmones jungianti organizacija. Renginiais, akcijomis ir projektais raginame miesto visuomenę atkreipti dėmesį į aktualias problemas ir spręsti jas, skatiname pamatyti Kauną kitokiomis gražiomis spalvomis bei nenuilstant kartu gerinti mūsų miestą.

Kaip tai padaryti?

FR0512 formos (02 versiją) pildymas internete (jeigu naudojatės internetine bankininkyste)

1. Įeikite į savo internetinį banką ir pasirinkite elektroninį deklaravimą. Tada bankas Jums atidarys Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainę.

2. Atidarykite ir užpildykite FR0512 formos (02 versiją) Visos instrukcijos išsamiai paaiškintos. Kauno liberalaus jaunimo duomenys pateikti žemiau.

3. Kuomet atsidaro pildymo forma, matome jau užpildytus asmeninius duomenis. Dabar turite suvesti tiktai organizacijos duomenis. Laukelyje 5 įrašome „2011”;

4. Pažymime laukelius ,,6S".

5. Laukelyje E1 pasirenkame gavėjo tipą „Kauno apskrities liberalaus jaunimo organizacija” „2”;

6. Laukelyje E2 įvedame organizacijos kodą „Kauno apskrities liberalaus jaunimo organizacija “ „ 193419698”;

7. Laukelyje E4 pasirenkame, kokią dalį norime skirti organizacijai.

8. Laukelyje E5 pasirenkame „2015”.

9. Kai užpildome formą, jos viršuje dešinėje spaudžiame „Pateikti”. Kauno liberalaus jaunimo rekvizitai:

Pavadinimas: “Kauno apskrities liberalaus jaunimo organizacija ”
Įstaigos kodas: 193419698 (E2 gavėjo identifikacinis numeris (kodas);

Ačiū Jums,

Kauno liberalus jaunimas

Kviečiame į Kauno liberalaus jaunimo sueigą

Prabėgus dar vieneriems metams, kviečiame susitikti, aptarti nuveiktus darbus ir išrinkti naująjį pirmininką.

Sueigos data: 2012 m. sausio 14 diena, šeštadienis

Sueigos vieta: Kauno miesto savivaldybės mažoji salė ( Laisvės al. 96 )


Darbotvarkė

_12.00 Registracija

12.30 Sueigos atidarymas, sveikinimo žodžiai

13.00 Sueigos pirmininkų, sekretoriaus, balsų skaičiavimo komisijos rinkimai

13.10 Darbotvarkės tvirtinimas

13.15 Pirmininko metų veiklos ataskaitos pristatymas

13.40 Kontrolės komisijos ataskaita

14.00 Pirmininko rinkimai

14.30 Rinkimų rezultatų paskelbimas

15.00 Sueigos oficialios dalies uždarymas


Skrendam net ir prieš vėją!

Šiemet Lietuvos liberalus jaunimas švenčia 20-ies metų sukaktį - ta proga ir tradiciniu tampantis Liberalų Forumas šiemet bus apie tai, kiek laisvės Lietuvoje liko šiandien, praėjus kiek daugiau nei 20-iai metų nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.

Savęs ir kitų Lietuvos liberalų bendruomenė klaus - ar laisvė prieš 20 metų atrodė kitokia, nei yra dabar, ar laisvės veikti tikrai daugiau, ar problemos, su kuriomis susiduria Lietuvoje gyvenantys individai yra sąlygotos laisvės veikti varžymo. Šiais ir kitais klausimais pasisakys žymiausi Lietuvos liberalūs politikai, akademikai, verslo atstovai.

Pranešėjų sąrašas:

Guoda AZGURIDIENĖ - ilgametė LLRI viceprezidentė, Atviros Lietuvos fondo valdybos narė (2005-2006 m.), žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ bendradarbė, nuo 2010 metų - VU TSPMI socialinės politikos dėstytoja, turi nuosavą verslą.

Antanas GUOGA - lietuvių kilmės profesionalus pokerio lošėjas, Lietuvos sportinio pokerio federacijos įkūrėjų, ilgametis Lietuvos krepšinio rinktinės rėmėjas.

Rytis LAURINAVIČIUS - ilgametis LLJ narys, UAB Soundtest vadovas, enterpreneris.

Vytis MACKEVIČIUS - LLJ Kontrolės komisijos narys, Lietuvos-Izraelio prekybos rūmų vykdomasis direktorius.

Kas? Liberalų forumas
Kada? lapkričio 4 d., 15 val.
Kur? VU TSPMI Vokiečių g. 10, Vilnius
Rezervuokite š.m. lapkričio 4 d. popietę Lietuvos liberaliam jaunimui! Prižadame, verta.

Dalyvavimas forume nemokamas, tačiau išankstinė registracija - privaloma. Registruokitės jau dabar - registracijos anketa arba el. paštu egle.markeviciute@laisve.lt (nurodykite savo vardą, pavardę, kontaktus ir organizaciją, kurią atsovaujate).

Spalio-lapkričio mėnesiais Lietuvos liberalus jaunimas (LLJ) dešimtyje Lietuvos miestų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Utenoje, Marijampolėje, Jonavoje ir Plungėje  organizuoja pilietiškumą ir aktyvų jaunimo dalyvavimą skatinantį projektą – „Politinis kompasas tavo mieste“. Pagrindinis LLJ iniciatyvos tikslas – kviesti jaunimą domėtis demokratiniais procesais bei į juos įsitraukti.

Projekto simbolis – politinis kompasas (politinė kairės-dešinės skalė) yra ir pagrindinė projekto priemonė. Šis virtualioje erdvėje geriau žinomas metodas, kurio pagalba galima sužinoti savo politines pažiūras, šiame projekte iš virtualaus pasaulio yra „perkeliamas“ į realybę – tai yra niekada Lietuvoje „gyvai“ nenaudota ir mažai kur užsienyje pritaikyta priemonė.

Lankydamiesi miestuose, projekto organizatoriai diskutuos su miestų jaunimu apie politines ideologijas, taip pat kvies jaunimą užpildyti trumpą klausimyną ir sužinoti, kokios yra jų politinės pažiūros.

„Šia iniciatyva siekiama paskatinti jaunus žmones aktyviau gilintis į demokratijos procesus, plėsti savo žinias politinių ideologijų ir vertybių srityje, stiprinti savo kompetencijas, mėginti suprasti, kaip veikia demokratija.“ – sakė Aušrinė Armonaitė, LLJ Pirmininkė.

Kiekviename mieste įvyks dvi susitikimų dalys: pirmojoje dalyviai bus supažindinti su politiniais procesais ir ideologijomis, antrosios dalies metu  – bus pildomas trumpas testas, pedėsiantis nustatyti asmens pažiūras ir vietą politiniame kompase. Anot organizatorių, projektas yra atviras visuomenei, todėl kiekvienas yra kviečiamas pasitikrinti savo politines pažiūras ir diskutuoti. Patys aktyviausi veiklų dalyviai bus pakviesti dalyvauti „Politinio kompaso akademijoje“ Vilniuje, kurios metu turės galimybę patys modeliuoti institucijų veiklą ir susipažinti su sprendimų priėmimo procesais. Šis projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos programos „Veiklus jaunimas“, kurią Lietuvoje administruoja Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JTBA).

TVARKARAŠTIS:*

• Spalio 20 d., 12 val. Jonavoje, Jaunimo centre
• Spalio 20 d., 16 val. Kaune, Kauno miesto savivaldybės mažoji salė
• Spalio 27 d., 15 val. Vilniuje
• Lapkričio 3 d., 12 val. Alytuje
• Lapkričio 3 d., 15 val. Marijampolėje
• Lapkričio 9 d., 15 val. Utenoje
• Lapkričio 10 d., 15 val. Panevėžyje
• Lapkričio 16 d., 12 val. Radviliškyje
• Lapkričio 16 d., 15 val. Šiauliuose
• Lapkričio 17 d., 15 val. Varėnoje
• Lapkričio 23 d., 15 val. Klaipėdoje
• Lapkričio 24 d., 15 val. Plungėje

* Gali būti pasikeitimų, sekite informacija www.laisve.lt.




Daugiau informacijos:

Aušrinė Armonaitė (išvykusi iki 2011.10.20)

LLJ Pirmininkė

El. Paštas: ausrine.armonaite@laisve.lt

Mob. tel.: +370 621 12 548

Remigijus Šimašius - teisininkas, Lietuvos teisingumo ministras, Lietuvos liberalaus jaunimo  expirmininkas. Kviečiame iš arčiau susipažinti su šios išskirtinės asmenybės mintimis apie liberalizmą.

Kokios, Jūsų manymu,  yra liberalizmo perspektyvos Lietuvoje?

Manau, kad liberalizmo perspektyvos visame Vakarų pasaulyje nėra tokios šviesios, kaip kartais atrodo. Manau, kad daugelį dabartinės visuomenės bėdų žmonės neteisingai sieja su laisve, laisva rinka, valdžios nesikišimu, todėl šaukiasi netinkamų sprendimų. Kad ir paskutinė finansų ir ekonomikos krizė – ją sukėlė centriniai bankai, valdiški pinigai ir reguliavimas, o  ne rinkos jėgos, tačiau  siūlomos ir diegiamos priemonės skirtos pažaboti „godumui“ ir sutarčių laisvei, o ne valdžios sprendimams. Ir žmonės, nors ir klysta, tačiau plačiai tai palaiko.

Kita vertus, pradeda vis aukštyn kilti tokia iškreipto liberalizmo forma, kuri draudžia į gyvenimą žiūrėti sveiko proto atmerktomis akimis. Politinis korektiškumas, visų formų diskriminacijos draudimas atvedė ne tik prie laisvės, bet ir prie priespaudos. Politinis korektiškumas vis dažniau pamina žodžio laisvę. O diskriminacijos draudimas – nuosavybės neliečiamumo principą ir pasirinkimo laisvę.

Tačiau nenoriu būti pesimistas – liberalizmas ir sveikas protas turi šansų, jei mes nuolat ginsime jų bastionus ir nejučia patys netapsime neaišku kuo. Laisvė, liberalizmas savyje turi daug energijos, tačiau reikia būti atsargiems, kad šis užtaisas nešautų taip, kad pamestume galvą ir jau mano minėtą sveiką protą.

Kaip vertinate Lietuvos liberalių partijų veiklą ir kokie Jūsų manymu turėtų būti jų pagrindiniai prioritetai?

Džiaugiuosi, kad LRLS save aiškiai pozicionuoja kaip sveiko proto dešiniąją partiją, kuri nuosekliai remiasi klasikinio liberalizmo principais. Tiesa, kartais to nuoseklumo pritrūksta, tačiau iš principo kryptis yra teisinga ir gera, kad pasiektume Lietuvos žmonių gerovę, kad rinkėjai turėtų ką rinktis.

Kitų partijų, kurios savo pavadinimuose turi liberalų žodį, liberalizmą dažnai ir tematau tik pavadinime ar grynai liberaliai auditorijai skirtuose šūkiuose. Gal ir esu kiek per daug kategoriškas, tačiau manau, kad liberalų partija turi būti nuosekli. Konjunktūriniai ar ideologiniai viražai neatneš nieko gero nei liberalų partijoms, nei žmonių laisvei.

Ką manote apie nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklą visuomeniniame gyvenime?

Manau, kad vaidmuo yra labai svarbus, nes jei ne NVO, dažnai nebūtų išgirstos įvairios marginalijos ar šiaip į visuotinį pripažinimą neišsimušančios idėjos. Jų veiklą reikia skatinti, tad savu ruožtu siekiu, kad tam būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos. Priimant valdžios sprendimus jau šiandien yra daugiau galimybių išklausyti NVO balsą – viešai skelbiami visi parengti teisės aktų projektai, tad NVO gali aktyviai dalyvauti diskusijose dėl teikiamų siūlymų, išsakyti pastabas bei pateikti savo siūlymus, ką ir kaip reikėtų koreguoti teisinėje bazėje.

Šalia visa to, manau labai svarbu nepamiršti, kad NVO yra būdas laisviems žmonėms patiems be valdžios spręsti savo ir savo bendruomenių problemas. Deja, neretai Lietuvoje NVO be valdžios savo gyvavimo neįsivaizduoja. O daugybės bendrapiliečių nusiteikimas dėl bendruomenės problemų sprendimo yra maždaug toks: „štai problema, kurią visi žino, kodėl jūs (valdžia ar kas nors kitas) jos nesprendžiate?“ NVO, deja, dar nėra pakankamai plačiai naudojamos kaip būdas man, mums spręsti problemas, o ne nuolat ieškoti kas kitas jas išspręs.

Dabartinė situacija Lietuvos teisėtvarkoje yra dažnai kritikuojama. Ką apie tai manote?

Esu tikras, kad didelė dalis kritikos yra visiškai pagrįsta. Trūksta efektyvumo, žmogiškumo, orientacijos į realių problemų sprendimą, skaidrumo. Kita vertus, esu tikras, kad daugelis teisėsaugoje dirbančių žmonių yra sąžiningi ir galėtų pasiekti daug geresnių rezultatų, jei sistema būtų geriau sutvarkyta. Tam ir skiriu daugiausiai dėmesio, kiek tai gali priklausyti nuo manęs (deja, priklauso mažiau nei suponuotų mano pareigų pavadinimas).

Ta proga noriu pasidžiaugti, kad situacija keičiasi teismuose ir praktine valymosi prasme. Pirmą kartą Lietuvoje patys teisėjai parodė, kad jiems nepriimtini tam tikri dalykai, kad teisėjai nori laikytis normalaus padorumo ir teisėtumo standarto. Turiu galvoje du principingus Kauno apygardos teismo teisėjus, viešumon iškėlusius parašų klastojimo atvejus. Norint šiukšlę išmesti, pirma reikia ją pakelti. Tikiuosi, kad tai įkvėps ir kitus ne tik tyliai sau bambėti, bet patiems daryti tai, kas nuo jų priklauso. Beje, teismai šia prasme, man atrodo, yra pati svarbiausia teisinės sistemos dalis, nes jie priima galutinius sprendimus ir nustato standartą visai teisinei sistemai.

Kodėl tapote politiku? Ar svarstėte rinktis kitą profesiją?

Politiku tapau tik todėl, kad visą laiką rūpėjo dalykai ir kiek tolimesni nei asmeninis daržas. Domėjausi visuomene, norėjau prisidėti sprendžiant aktualias problemas, sirgau už laisvą ir atsakingą žmogų bei norėjau jam padėti. Tai per Lietuvos liberalųjį jaunimą atvedė mane į aktyvų visuomeninį gyvenimą. Jo dalis tam tikru metu buvo ir aktyvi partinė veikla, dalyvavimas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veikloje (kur buvau išrinktas du kartus), galiausiai – ir į dabartines pareigas.

Tačiau turiu pripažinti, kad politinės karjeros niekada neplanavau. Vaikystėje norėjau būti miškininkas, svarsčiau studijuoti filosofiją, galiausiai pasirinkau teisę, nes traukė ir kartu praktiška atrodė advokato veikla. Tačiau gyvenimas pasiūlė daugiau galimybių. Polinkis į analitinę veiklą atvedė ir į Lietuvos laisvosios rinkos institutą, ir į doktorantūros studijas bei dėstymą universitete. Dėstydamas teisės filosofiją, suderinau savo polinkį į filosofiją, teisę ir netgi ekonomiką.

Ką galėtumėte papasakoti apie Lietuvos liberalaus jaunimo organizaciją?

Nenoriu berti faktų apie LLJ, greičiau pasakysiu, kas LLJ yra man asmeniškai. Galiu pasakyti, kad ji man davė turbūt ne mažiau nei studijos universitete. Buvimas tarp žmonių, kuriems rūpi laisvė ir kiti žmonės, kurie patys yra įdomūs, protingi, kurie siekia tobulėti, vertė stiebtis ir mane patį. Didžiuojuosi, kad prieš aštuoniolika metų tapau jos nariu, kad du kartus buvau jos pirmininku. Tai nuostabi patirtis, kuri praverčia ir šiandien.

Kaip Lietuvos liberalaus jaunimo veikla paveikė Jūsų dabartinę padėtį?

LLJ man, žmogui iš provincijos atvykusiam į Vilnių, davė pasitikėjimo savimi, patirties, organizacinių įgūdžių, bendraminčių ratą, terpę diskusijoms. O tai yra be galo daug.

Gal ką nors norėtumėte palinkėti Kauno liberaliam jaunimui ir laikraščio “Laisvai” skaitytojams? Ir ar rekomenduotumėte prisijungti prie mūsų organizacijos dar svarstantiems?

Prisijungti rekomenduoju tiems, kas širdyje yra liberalai.

O palinkėti noriu drąsos būti savimi, į viską žiūrėti atviromis akimis. Noriu palinkėti kantrybės, nedaryti per ankstyvų išvadų ir visad nepraleisti analitinės dalies prieš darant išvadas (netgi savo liberalumą reikia analizuoti ir kvestionuoti). Tai gali būti sunku, bet, manau, labai svarbu.

                                                                                                                                   Karolis Rakauskas

-          Taigi praėjo nemažai laiko, kaip tau, sekasi užimti pirmininko pareigas?

Pakankamai neblogai. Įvyko šiek tiek pasikeitimų komandoje, tačiau jų labai neigiamai nevertinu, optimistiškai žiūriu į mūsų darbą ir tikslus, tikiu, kad ir su naująja komanda juos pasieksime.

Idėjų turime labai daug ir kartais,  net nesuspėjame visko padaryti, dėl žmonių ar laiko trūkumo, tačiau vykdome tikrai nemažai veiklos. Jau net per  du pirmuosius mano pirmininkavimo mėnesius „paleidome“ 3 naujus internetinius puslapius, aktyviai bendravome su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, radome keletą remėjų vienam mūsų konkursui (www.idejukonkursas.lt) , aplankėme seimą, dalyvavome dar  dvejuose konkursuose ir t.t. Galėčiau vardinti ir vardinti, bet nemanau, kad tai būtina.

-          Kuo užsiimi gyvenime, papasakok šiek tiek apie save?

Studijuoju Vytauto Didžiojo universitete viešąją komunikaciją, esu pirmakursis. Tuo pačiu dirbu viename restorane, kol kas mokslus ir darbą sugebu suderinti, kaip bus vėliau – pamatysime. Dalyvavimas organizacijos veikloje taipogi užima  didelę laiko dalį mano gyvenime, turbūt daugiau nei studijos, mano nuomone tai yra gerai, nes gyvenimiška patirtis manau duoda daugiau naudos, nei “sausa” teorija.

Mėgstu aktyvų laisvalaikį, negaliu ilgą laiką būti vienoje vietoje, privalau kažką veikti, su kažkuo bendrauti. Keliones galėčiau įvardinti kaip savo hobį, džiaugiuosi, kad tėvų dėka esu apkeliavęs tikrai nemažai šalių.

-          Kaip atradai KLJ? Kas pastūmėjo tave prisijungti prie organizacijos?

Tai įvyko, galima sakyti, visai netyčia. Prieš daugiau nei metus laiko ieškojau aktyvios visuomeninės veiklos, tačiau tuo metu jokių, aktyviai veikiančių ir man idomių organizacijų, nežinojau. Įdomaus atsitiktinumo dėka buvau supažindintas su Lietuvos liberalaus jaunimo ex-pirmininku Edgaru Stanišausku, jis man šiek tiek papasakojo apie organizaciją ir nusprendžiau apsilankyti. Nuėjau į vieną susirinkimą, patiko – nuo to laiko ėjau į visus susirinkimus.

-          Kaip atrodo Kauno liberalus jaunimas Tavo akimis?

Kartais jį vadinu tiesiog  „lyderių kalve“ , manau, kad tokia organizacija ugdo visuomeniškai aktyvius ir išsilavinusius asmenis. Pas mus veikia keli skirtingi komitetai, kuriose vykdomi skirtingi darbai, taip žmogus lavina save visapusiškai. Ką jau bekalbėt apie pažintis, galimybes išvykti į mokymus užsienyje ir t.t.

-          Koks KLJ įvaizdis bendraujantsu kitomis organizacijomis?

Čia jau turbūt ne manęs reiktų klausti, o kitų organizacijų, kurios galėtų atsakyti nešališkai. O jei jau paklausėte manęs, tai, mano nuomone, įvaizdis yra geras. Manau, jog esame pakankamai žinoma organizacija Kaune, o Lietuvos liberalus jaunimas atitinkamai visoje Lietuvoje.

-          Kaip manai, ar šiuolaikinis jaunimas politiškai aktyvus?

Nepakankamai. Balsuoja gal didžioji dalis, bet ir tai ne visi, kiti tingi, mano, kad visi politikai vagys ir t.t. Dėl domėjimosi politika jau kita šneka, tai jau būtų galima pavadinti tragedija, jaunimas turi arba bandos jausmo vertybes arba tėvų įdiegtas. Patys nesugeba įvertinti situacijos, dėl to remiasi daugumos nuomone. Čia aišku kalbėjau ne apie visą jaunimą, tačiau pabrėžiau, kad dalis jų yra tokia.

-          Kokios liberalizmo vertybės galėtų pritraukti jaunimą prisijungti prie Kauno liberalaus jaunimo organizacijos?

Apskritai dažnai nesuprantu kaip jaunas žmogus gali būti ne liberalas.  Juk liberalizmas akcentuoja  tokius gražius dalykus kaip laisvę, toleranciją, mažą valdžios kišimąsi į asmeninį žmonių gyvenimą. Apie liberalizmą būtų galima kalbėti daug, tačiau man labiausiai patinka ekonominė liberalizmo pusė, kur yra sakoma, kad valstybė turi būti, tik „naktinis sargas“ ir žmogus pats savarankiškai turi tvarkytis savo gyvenimą. Dėja, liberalai šiuo metu to įgyvendinti negali, žmonės turbūt nepasiruošę patys rūpintis savimi, patys paskirstyti savo pinigų, turbūt,  todėl  liberalai ir negauna daugumos balsų per rinkimus.

-          Kokį matai KLJ ateityje?

Dominuojančią jaunimo organizaciją.

-          Ko norėtum palinkėti sau ir savo komandai?

Ryžto, užsispyrimo, kūrybiškumo ir noro dirbti!


Kamilė Juozapavičiūtė

I etapas: nuo gruodžio pabaigos iki vasario 16 dienos vyksta susitikimai po vieną ar kelis kartus su organizacijomis (iš viso 9 organizacijos dabartiniame sąraše).
II etapas: vasario 19 dieną pirmasis visų organizacijų atstovų susitikimas-renginys VDU universiteto auditorijoje, kurio metu organizacijos prisistatys, aptars motyvacijos svarbą ir komandinio darbo ypatumus. Išklausys dėstytojo paskaitos-diskusijos apie tai, kur turėtų būti padedami pilietiniai pagrindai ir kokia jų reikšmę žmogaus ateičiai.
III etapas: kas dvi savaitės bus visų organizacijų atstovų susirinkimas, kuriame aptarsime: organizacijų stipriąsias ir silpnąsias puses; sieksime, kad bent dvi organizacijos atrastų viena kita ir inicijuotų projektą; išklausysime lektorių ir vykdysime protmūšio kovas tarp organizacijų; visi kartu smagiai leisime laisvalaikį pramogaudami (datos: kovo 5 d., kovo 19 d., balandžio 2 d.).
IV etapas: apmokymų aptarimas ir ateities perspektyvos.


Priklausai organizacijai? Žinai organizaciją, kuriai būtų įdomu prisijungti?
Parašyk mums kaunoliberalusjaunimas@yahoo.com arba rask mus www.klj.lt

Dalyvauk - http://on.fb.me/fE35cB

Bent kartais susibūrkime ir kas žino, gal tapsime draugais ar bent puikiais kolegomis.