Remigijus Šimašius - teisininkas, Lietuvos teisingumo ministras, Lietuvos liberalaus jaunimo  expirmininkas. Kviečiame iš arčiau susipažinti su šios išskirtinės asmenybės mintimis apie liberalizmą.

Kokios, Jūsų manymu,  yra liberalizmo perspektyvos Lietuvoje?

Manau, kad liberalizmo perspektyvos visame Vakarų pasaulyje nėra tokios šviesios, kaip kartais atrodo. Manau, kad daugelį dabartinės visuomenės bėdų žmonės neteisingai sieja su laisve, laisva rinka, valdžios nesikišimu, todėl šaukiasi netinkamų sprendimų. Kad ir paskutinė finansų ir ekonomikos krizė – ją sukėlė centriniai bankai, valdiški pinigai ir reguliavimas, o  ne rinkos jėgos, tačiau  siūlomos ir diegiamos priemonės skirtos pažaboti „godumui“ ir sutarčių laisvei, o ne valdžios sprendimams. Ir žmonės, nors ir klysta, tačiau plačiai tai palaiko.

Kita vertus, pradeda vis aukštyn kilti tokia iškreipto liberalizmo forma, kuri draudžia į gyvenimą žiūrėti sveiko proto atmerktomis akimis. Politinis korektiškumas, visų formų diskriminacijos draudimas atvedė ne tik prie laisvės, bet ir prie priespaudos. Politinis korektiškumas vis dažniau pamina žodžio laisvę. O diskriminacijos draudimas – nuosavybės neliečiamumo principą ir pasirinkimo laisvę.

Tačiau nenoriu būti pesimistas – liberalizmas ir sveikas protas turi šansų, jei mes nuolat ginsime jų bastionus ir nejučia patys netapsime neaišku kuo. Laisvė, liberalizmas savyje turi daug energijos, tačiau reikia būti atsargiems, kad šis užtaisas nešautų taip, kad pamestume galvą ir jau mano minėtą sveiką protą.

Kaip vertinate Lietuvos liberalių partijų veiklą ir kokie Jūsų manymu turėtų būti jų pagrindiniai prioritetai?

Džiaugiuosi, kad LRLS save aiškiai pozicionuoja kaip sveiko proto dešiniąją partiją, kuri nuosekliai remiasi klasikinio liberalizmo principais. Tiesa, kartais to nuoseklumo pritrūksta, tačiau iš principo kryptis yra teisinga ir gera, kad pasiektume Lietuvos žmonių gerovę, kad rinkėjai turėtų ką rinktis.

Kitų partijų, kurios savo pavadinimuose turi liberalų žodį, liberalizmą dažnai ir tematau tik pavadinime ar grynai liberaliai auditorijai skirtuose šūkiuose. Gal ir esu kiek per daug kategoriškas, tačiau manau, kad liberalų partija turi būti nuosekli. Konjunktūriniai ar ideologiniai viražai neatneš nieko gero nei liberalų partijoms, nei žmonių laisvei.

Ką manote apie nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklą visuomeniniame gyvenime?

Manau, kad vaidmuo yra labai svarbus, nes jei ne NVO, dažnai nebūtų išgirstos įvairios marginalijos ar šiaip į visuotinį pripažinimą neišsimušančios idėjos. Jų veiklą reikia skatinti, tad savu ruožtu siekiu, kad tam būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos. Priimant valdžios sprendimus jau šiandien yra daugiau galimybių išklausyti NVO balsą – viešai skelbiami visi parengti teisės aktų projektai, tad NVO gali aktyviai dalyvauti diskusijose dėl teikiamų siūlymų, išsakyti pastabas bei pateikti savo siūlymus, ką ir kaip reikėtų koreguoti teisinėje bazėje.

Šalia visa to, manau labai svarbu nepamiršti, kad NVO yra būdas laisviems žmonėms patiems be valdžios spręsti savo ir savo bendruomenių problemas. Deja, neretai Lietuvoje NVO be valdžios savo gyvavimo neįsivaizduoja. O daugybės bendrapiliečių nusiteikimas dėl bendruomenės problemų sprendimo yra maždaug toks: „štai problema, kurią visi žino, kodėl jūs (valdžia ar kas nors kitas) jos nesprendžiate?“ NVO, deja, dar nėra pakankamai plačiai naudojamos kaip būdas man, mums spręsti problemas, o ne nuolat ieškoti kas kitas jas išspręs.

Dabartinė situacija Lietuvos teisėtvarkoje yra dažnai kritikuojama. Ką apie tai manote?

Esu tikras, kad didelė dalis kritikos yra visiškai pagrįsta. Trūksta efektyvumo, žmogiškumo, orientacijos į realių problemų sprendimą, skaidrumo. Kita vertus, esu tikras, kad daugelis teisėsaugoje dirbančių žmonių yra sąžiningi ir galėtų pasiekti daug geresnių rezultatų, jei sistema būtų geriau sutvarkyta. Tam ir skiriu daugiausiai dėmesio, kiek tai gali priklausyti nuo manęs (deja, priklauso mažiau nei suponuotų mano pareigų pavadinimas).

Ta proga noriu pasidžiaugti, kad situacija keičiasi teismuose ir praktine valymosi prasme. Pirmą kartą Lietuvoje patys teisėjai parodė, kad jiems nepriimtini tam tikri dalykai, kad teisėjai nori laikytis normalaus padorumo ir teisėtumo standarto. Turiu galvoje du principingus Kauno apygardos teismo teisėjus, viešumon iškėlusius parašų klastojimo atvejus. Norint šiukšlę išmesti, pirma reikia ją pakelti. Tikiuosi, kad tai įkvėps ir kitus ne tik tyliai sau bambėti, bet patiems daryti tai, kas nuo jų priklauso. Beje, teismai šia prasme, man atrodo, yra pati svarbiausia teisinės sistemos dalis, nes jie priima galutinius sprendimus ir nustato standartą visai teisinei sistemai.

Kodėl tapote politiku? Ar svarstėte rinktis kitą profesiją?

Politiku tapau tik todėl, kad visą laiką rūpėjo dalykai ir kiek tolimesni nei asmeninis daržas. Domėjausi visuomene, norėjau prisidėti sprendžiant aktualias problemas, sirgau už laisvą ir atsakingą žmogų bei norėjau jam padėti. Tai per Lietuvos liberalųjį jaunimą atvedė mane į aktyvų visuomeninį gyvenimą. Jo dalis tam tikru metu buvo ir aktyvi partinė veikla, dalyvavimas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veikloje (kur buvau išrinktas du kartus), galiausiai – ir į dabartines pareigas.

Tačiau turiu pripažinti, kad politinės karjeros niekada neplanavau. Vaikystėje norėjau būti miškininkas, svarsčiau studijuoti filosofiją, galiausiai pasirinkau teisę, nes traukė ir kartu praktiška atrodė advokato veikla. Tačiau gyvenimas pasiūlė daugiau galimybių. Polinkis į analitinę veiklą atvedė ir į Lietuvos laisvosios rinkos institutą, ir į doktorantūros studijas bei dėstymą universitete. Dėstydamas teisės filosofiją, suderinau savo polinkį į filosofiją, teisę ir netgi ekonomiką.

Ką galėtumėte papasakoti apie Lietuvos liberalaus jaunimo organizaciją?

Nenoriu berti faktų apie LLJ, greičiau pasakysiu, kas LLJ yra man asmeniškai. Galiu pasakyti, kad ji man davė turbūt ne mažiau nei studijos universitete. Buvimas tarp žmonių, kuriems rūpi laisvė ir kiti žmonės, kurie patys yra įdomūs, protingi, kurie siekia tobulėti, vertė stiebtis ir mane patį. Didžiuojuosi, kad prieš aštuoniolika metų tapau jos nariu, kad du kartus buvau jos pirmininku. Tai nuostabi patirtis, kuri praverčia ir šiandien.

Kaip Lietuvos liberalaus jaunimo veikla paveikė Jūsų dabartinę padėtį?

LLJ man, žmogui iš provincijos atvykusiam į Vilnių, davė pasitikėjimo savimi, patirties, organizacinių įgūdžių, bendraminčių ratą, terpę diskusijoms. O tai yra be galo daug.

Gal ką nors norėtumėte palinkėti Kauno liberaliam jaunimui ir laikraščio “Laisvai” skaitytojams? Ir ar rekomenduotumėte prisijungti prie mūsų organizacijos dar svarstantiems?

Prisijungti rekomenduoju tiems, kas širdyje yra liberalai.

O palinkėti noriu drąsos būti savimi, į viską žiūrėti atviromis akimis. Noriu palinkėti kantrybės, nedaryti per ankstyvų išvadų ir visad nepraleisti analitinės dalies prieš darant išvadas (netgi savo liberalumą reikia analizuoti ir kvestionuoti). Tai gali būti sunku, bet, manau, labai svarbu.

                                                                                                                                   Karolis Rakauskas