Po sekmadienio mišių, grįžus namo ir įsijungus Facebook’ą, sutinkame tuos pačius atsibodusius postus apie <įrašyti problemą>. Iš kur kyla tas nepasitenkinimas? Juk palyginti neseniai išrinkti nauji tautos atstovai imasi visų priemonių spręsti visas dilemas, šiuo metu kylančias mūsų valstybėje. Oi, palaukit, kažką sumaišiau. Žinoma ne vieni jie nepadarė taip reikalingų pokyčių Lietuvai. Greta stovi ir kitos parlamento kadencijos. Ir praėjus daugiau nei ketvirčiui amžiaus, mūsų jauna demokratija susiduria su tais pačiais sprendimais, kurių politikams vis dar nepavyksta priimti. Tai 7 dalykai ir problemos, kurios būtų išsprendžiamos, jei mūsų valdžia nepraleistų jų pro akis ir turėtų politinės valios bei ryžto:
1. Emigracija. 2016 m. Lietuvą paliko daugiau nei 50 tūkstančių žmonių. Mūsų valdžiai niekaip nepavyksta imtis realių sprendimo būdų, kaip išlaikyti lietuvius gimtinėje. Privalome skiepyti patriotizmą nuo mažų dienų, kad jaunas žmogus norėtų kurti Lietuvai ir spręsti jos problemas. Tai pat kitas galimas problemos sprendimo būdas – dvigubos pilietybės įteisinimas. Tai galimybė piliečiui išlaikyti nuolatinį ryšį su valstybe.
2. Didelis savižudybių skaičius. Esame „pirmi“ Europoje pagal savižudžių skaičių 100 tūkstančių gyventojų. Nebėra laiko galvoti, valdžia privalo vykdyti efektyvią savižudybių prevencijos ir pagalbos į jas linkusiems asmenims politiką. Tam tikslui pasiekti, privaloma didinti psichologinių paslaugų prieinamumą, išnaudoti savanoriškos veiklos, nevyriausybinio sektoriaus galimybes.
3. Didelis alkoholio suvartojimas. Valdančiosios daugumos noras draudimais (įsigijimo amžiaus cenzo didinimu – jis nelogiškas, nes Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.5 straipsniu, Lietuvos Respublikoje 18 metų fizinis asmuo laikomas sulaukusiu pilnametystės ir įgijusiu visišką civilinį veiksnumą, tai yra 18 metų asmuo, gali savo vardu nevaržomai sudaryti sandorius, priimti palikimą, tuoktis ir įgyti kitas civilines teises ir pareigas, gali būti pašauktas atlikti karinę tarnybą; specializuotų parduotuvių įkūrimu – tai paskatintų nelegalios prekybos alkoholio padidėjimą) pasiekti alkoholio suvartojimo šalyje rodiklio mažėjimą yra neracionalus. Vienintelis tikslingas būdas yra atsižvelgti į vartojimo prevenciją didinančias ir švietimu paremtas priemones bei jų kokybišką taikymą praktikoje.
4. Žemas pilietinės galios indeksas. Vis mažesnis piliečių įsitraukimas į politiką reikalauja šiuolaikiško požiūrio į demokratiją. Vienas iš sprendimo būdų, mažinant žemą pilietinės galios indeksą, yra saugaus ir visiems suprantamo internetinio balsavimo įteisinimas. Tokiu būdu į valstybės valdymo klausimus įtrauksime vis didesnį žmonių skaičių.
5. LGBT teisės. Didžioji dalis visuomenės vis dar nesupranta šitos mažumos teisių svarbos ir, apskritai, kodėl tokie žmonės egzistuoja. Labai svarbu imtis visų įmanomų švietimo priemonių, kad visuomenė žinotų, kodėl tai yra normalu. Religinėmis dogmomis grindžiami argumentai nieko nebeįtikins – esame pasaulyje, kuris nuolatos keičiasi ir nestovi vietoje. O išsilavinusi visuomenė yra raktas į didelę ir tolerantišką valstybė visiems jos piliečiams.
6. Viešasis administravimas. Viešojo sektoriaus veikla pirmiausiai turi būti orientuota į klientą, t.y. paslaugų vartotoją. Valstybės institucijų valdomi duomenys turi būti atviri ir prieinami visuomenei, verslui, nevyriausybinėms organizacijoms, žiniasklaidai. Už savo mokamus mokesčius piliečiai turi teisę gauti aukšto lygio aptarnavimą viešojo sektoriaus įstaigose.
7. Nacionalinis saugumas. Šauktinių principu grindžiama Lietuvos kariuomenė yra ydinga ir sukuria daugiau problemų. Tai finansiškai neefektyvus sprendimas stiprinant krašto apsaugą. Lietuvoje turi būti sukurta profesionali kariuomenė, paremta savanoriškumo principu, panaikinančiu prievartinį kariuomenės formavimo pobūdį. Valstybės biudžetas verčiau galėtų būti investuotas į modernią karinę techniką ir kibernetinį saugumą.
Kiek dar reikės koalicijų, partijų ir rinkiminių pažadų, kol reikalai pradės judėti į priekį? Viltys bliūkšta taip pat greitai kaip ir valstiečių reitingai – o vilties, kad visiems Lietuvoje bus gyventi nors šiek tiek paprasčiau, matyt, jau seniai nebeliko. Vis dėlto turime nepamiršti, kad patys nieko nedarydami, nesaugodami ir nepuoselėdami laisvės bei savo valstybės, liksime stovėti prie suskilusios geldos.
Skirmantas Baikauskas
1. Emigracija. 2016 m. Lietuvą paliko daugiau nei 50 tūkstančių žmonių. Mūsų valdžiai niekaip nepavyksta imtis realių sprendimo būdų, kaip išlaikyti lietuvius gimtinėje. Privalome skiepyti patriotizmą nuo mažų dienų, kad jaunas žmogus norėtų kurti Lietuvai ir spręsti jos problemas. Tai pat kitas galimas problemos sprendimo būdas – dvigubos pilietybės įteisinimas. Tai galimybė piliečiui išlaikyti nuolatinį ryšį su valstybe.
2. Didelis savižudybių skaičius. Esame „pirmi“ Europoje pagal savižudžių skaičių 100 tūkstančių gyventojų. Nebėra laiko galvoti, valdžia privalo vykdyti efektyvią savižudybių prevencijos ir pagalbos į jas linkusiems asmenims politiką. Tam tikslui pasiekti, privaloma didinti psichologinių paslaugų prieinamumą, išnaudoti savanoriškos veiklos, nevyriausybinio sektoriaus galimybes.
3. Didelis alkoholio suvartojimas. Valdančiosios daugumos noras draudimais (įsigijimo amžiaus cenzo didinimu – jis nelogiškas, nes Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.5 straipsniu, Lietuvos Respublikoje 18 metų fizinis asmuo laikomas sulaukusiu pilnametystės ir įgijusiu visišką civilinį veiksnumą, tai yra 18 metų asmuo, gali savo vardu nevaržomai sudaryti sandorius, priimti palikimą, tuoktis ir įgyti kitas civilines teises ir pareigas, gali būti pašauktas atlikti karinę tarnybą; specializuotų parduotuvių įkūrimu – tai paskatintų nelegalios prekybos alkoholio padidėjimą) pasiekti alkoholio suvartojimo šalyje rodiklio mažėjimą yra neracionalus. Vienintelis tikslingas būdas yra atsižvelgti į vartojimo prevenciją didinančias ir švietimu paremtas priemones bei jų kokybišką taikymą praktikoje.
4. Žemas pilietinės galios indeksas. Vis mažesnis piliečių įsitraukimas į politiką reikalauja šiuolaikiško požiūrio į demokratiją. Vienas iš sprendimo būdų, mažinant žemą pilietinės galios indeksą, yra saugaus ir visiems suprantamo internetinio balsavimo įteisinimas. Tokiu būdu į valstybės valdymo klausimus įtrauksime vis didesnį žmonių skaičių.
5. LGBT teisės. Didžioji dalis visuomenės vis dar nesupranta šitos mažumos teisių svarbos ir, apskritai, kodėl tokie žmonės egzistuoja. Labai svarbu imtis visų įmanomų švietimo priemonių, kad visuomenė žinotų, kodėl tai yra normalu. Religinėmis dogmomis grindžiami argumentai nieko nebeįtikins – esame pasaulyje, kuris nuolatos keičiasi ir nestovi vietoje. O išsilavinusi visuomenė yra raktas į didelę ir tolerantišką valstybė visiems jos piliečiams.
6. Viešasis administravimas. Viešojo sektoriaus veikla pirmiausiai turi būti orientuota į klientą, t.y. paslaugų vartotoją. Valstybės institucijų valdomi duomenys turi būti atviri ir prieinami visuomenei, verslui, nevyriausybinėms organizacijoms, žiniasklaidai. Už savo mokamus mokesčius piliečiai turi teisę gauti aukšto lygio aptarnavimą viešojo sektoriaus įstaigose.
7. Nacionalinis saugumas. Šauktinių principu grindžiama Lietuvos kariuomenė yra ydinga ir sukuria daugiau problemų. Tai finansiškai neefektyvus sprendimas stiprinant krašto apsaugą. Lietuvoje turi būti sukurta profesionali kariuomenė, paremta savanoriškumo principu, panaikinančiu prievartinį kariuomenės formavimo pobūdį. Valstybės biudžetas verčiau galėtų būti investuotas į modernią karinę techniką ir kibernetinį saugumą.
Kiek dar reikės koalicijų, partijų ir rinkiminių pažadų, kol reikalai pradės judėti į priekį? Viltys bliūkšta taip pat greitai kaip ir valstiečių reitingai – o vilties, kad visiems Lietuvoje bus gyventi nors šiek tiek paprasčiau, matyt, jau seniai nebeliko. Vis dėlto turime nepamiršti, kad patys nieko nedarydami, nesaugodami ir nepuoselėdami laisvės bei savo valstybės, liksime stovėti prie suskilusios geldos.
Skirmantas Baikauskas
